Marseille - Toulon - Cannes - Nice (Prancūzija) ir nenumatyti nuotykiai….

Marseille - Toulon - Cannes

Dar niekada TAAAIP excited nesijaučiau prieš skrendant į kitą šalį. Prancūziją!!!! Nes šitą šalį įsivaizduodavau kaip labai elegantišką, pilną romantikos ir bohemos vietą, kokią dažnai matydavau per filmus ir girdėdavau dainose.

• Portsmouth - London - Portsmouth bilietai buvo LABAI pigūs - tik 13£ (į abi puses)
• Per terravision.com London - Airport - London bilietai kainavo man rodos 20£ (po 10£ į abi puses), kas yra pigu
• Lėktuvo bilietai (į abi puses) 35£
• Ir radom LABAI pigius flixbus bilietus po 3 miestus pietų Prancūzijoj (pirmyn ir atgal) - 25£

Tai viską sudėjusi mūsų visi transportai tiek UK, tiek Prancūzijoje kainavo 93£ (ir tai čia visi bilietai labai pigūs)

BET

Skaitykite toliau ir suprasit kaip sekmė nuo mūsų per šią kelionę nusisuko ir kodėl tai yra brangiausia mano kada apmokėta kelionė!

Mūsų planas buvo:
March 8-9 dienomis Marseille
10-11 dienomis Toulon
11-12 dienomis Cannes

Pirma stengiaus nakvynes visuose miestuose surasti per Couchsurfingą. Išsiunčiau žinutes apie 30 žmonių: tiek Marseille, tiek Toulon ir Cannes. Bet jau kelintą kartą nieko nerandu, dažniausiai žmonės arba declinina, arba neatrašo. Mano gmailas maždaug taip atrodė:

Radau tik Marseille nakvynes (kurių nebereikėjo, nes Vaiva jau buvo suradusi mums nakvynes visoms naktims!)

Jau seniai mąstau atšaukti subscriptioną, nes atrodo labai neverta mokėt pinigus už tai, jog 2-3 kartus į metus bandytum rasti nakvynes vietas ir nieko nerastum galų gale :D

Tada bandžiau nakvynes rasti visuose miestuose Facebook grupėje “Host A sister!” Man atrodo gavau tik 1 pasiūlymą. Nelabai man sekėsi su paieška…

bet vieną dieną Vaiva man parašė, jog greitai rado hosterius visuose miestuose ◡̈ KURR?? Bewelcome  Nemokamai !!!! Ir taip greitai rado hosterius ! Reikės pradėt naudoti vietoj Couchsurfingo…

Mes netgi gavome pasiūlymą nakvoti laive Prancūzijoj! O kitas žmogus atrašė: “ I am naturist and I live naked at home, it is my philosophy of life. Do not confuse with the exhibitionist!” :D

Žodžiu. Nesunkiai radom kur miegoti nemokamai.

March 8

Pramiegojau autobusą į Londoną!!!! Atsikėliau drebančiom rankom, pradėjau panikuoti, greitai peržiūrėjau visus kitus autobusus ir traukinius, ir paskutinis šansas kaip spėti į lėktuvą buvo traukinys po 15 minučių! Jau buvau bepraradusi viltį ir tiesiog pasilikusi namie, bet Vaiva mane greitai nuramino, nupirko atsiuntė visus naujus bilietus, sako “tik davai! spėsi!” (pasirodo Vaiva irgi pavėlavo į autobusą iš Brightono į Londoną)  kažkaip visata labai nenorėjo, jog mes išvažiuotumėm…. Bet čia du variantai gali būti arba 1) kelionė bus ant tiek gera, jog visata bando mūsų ryžtą ir užsispyrimą, jog įrodytumėm, jog mes to vertos arba 2) realiai visata mus saugo nuo to, kas blogo gali atsitikti kelionėje.

Šiaip ne taip spėjau, man rodos naujas traukinio bilietas kainavo apie 20£ (pirmos nenumatytos išlaidos -20£)

Aišku jau važiavome su kitu autobusu į oro uostą nei nusipirkom bilietus, bet gerai, jog su tuo pačiu bilietu galėjom važiuoti kitu laiku, nereikėjo perpirkti ir to bilieto.

Kelionė lėktuvu neprailgo, žaidėm įvairius žodinius ir ant lapo žaidimus. Nusileidome Marseille. Jau buvo vakaras. Po biškį temo. Moteris, pas kurią turėjome šiąnakt pasilikti, pasakė į kokią stotelę atvažiuoti autobusu (mums reikėjo pavažiuoti tik vieną stotelę). Išlipome kažkur greitkelyje, pirma nelabai supratome kur mums laukti, moteris neatrašė, bet tada viskas susitvarkė: radom jos mašiną.

Pirma mūsų hosterė buvo mokytoja. Ji gyveno nedideliama butuke su savo mažamete dukra, kuri visai anglų kalba nekalbėjo. Pasirodo moteris gyvena ne Marseille, o kažkokiame kaime, mašina 40min nuo Marseillio centro !

Jau buvo 22 val. Mes su Vaiva prisiplanavome pasidaryti atidarymo vakarėlį: gražiai apsirengti ir eiti į restoraną išgerti alaus ir vyno, bet mūsų hosterė ėjo anksti miegoti su dukra (nes joms rytoj anksti iš ryto į darbus ir mokyklas), todėl grįžti vėlai negalėjome. Be to, jau buvo per vėlu važiuoti taip toli atgal. Užstrigom kaime. Mes su Vaiva valandai išėjome pasivaikščioti po apylinkes, ir prisižadėjom, jog ne vėliau nei 23 val grįšim. Bandėm googlinti gal čia yra kokia parduotuvė, bent alaus nusipirkti - nieko. Viskas uždaryta. Nieko per daug nesitikėdamos nuėjom į kaimo centrą, ten suradom piceriją, užsisakėm alaus ir vyno. Sedėjom labai laimingos. Net ir blogiausioj situacijoj vistiek sugebėjom išsisukti ir pasidaryti sau gerą pirmą vakarą ;)

Prancūzija mane nuoširdžiai nustebino, nes visai neatitiko stereotipus apie kuriuos esu girdėjusi. Pvz sako, jog žmonės Prancūzijoj mean. Bet žinokit !!!!!! Padavėjas picerijoj buvo tooookks draugiškas, jis mums atidavė degtukų dežutę ir 2 cigaretes. Be to, picerijos šefai mums pagamino nemokamus užkandžius !!!! Mes buvom nustebusios ant kiek žmonės čia nuoširdūs ir draugiški.

March 9

Su hostere mes nelabai daug kalbėjom (nes nebuvo laiko), ji mums pasiūlė kelias rekomendacijas ką aplankyti Marseille. Turėjome keltis 6 ryto, ir jau 7 išeiti iš namų.

Kas man labiausiai nepatiko Prancūzijoje ir didžiausias faktorius kodėl negalėčiau čia gyventi: DIDELĖS KAINOS. ypač transporto ! Nesvarbu kur važiuoji, kiek laiko, kiek stotelių, už vieną bilietą: 5-10£! Realiai mūsų visos išlaidos buvo viešajam transportui. Labai brangu……
Dar nusipirkom tabako, kuris irgi nepigus.

Nežinau kodėl, bet mes nesustojom per visą kelionę daryti kvailus ekonominius sprendimus  Nusipirkom dieninį (ar mėnesinį?) (nebeprisimenu) undergroundo metro bilietus. Nes turbūt galvojom, jog labai prireiks, bet metro pasinaudojom tik vieną kartą :)

Iškart Marseille nuvažiavome į 'Le Cours Julien' The artists' and street art district. Man šita vieta labiausiai patiko: labai priminė Berlyną: labai daug meno, begales graffiti ant sienų, kilometrai įvairių įdomių parduotuvėlių, small bussineses ir mielų kavinukių. Labai bohemiška ir spalvota vieta. Palyginimui, prilyginčiau Užupiui.

Tada užsukome pavalgyti pusryčių. O kai sakiau, jog Prancūzai labai malonūs!!! - nemelavau. Toj kavinėj labai draugiškas barmenas pasiūlė mums po darbo susitikti ir eiti išgerti alaus! Sutikome!

O kai gatvėj paprašėme žiebtuvėlio, random vaikinas mums jį tiesiog atidavė!

Ir šiaip mane tikrai sužavėjo ne tik žmonių paslaugumas ir geranoriškumas, bet Prancūzijoj realiai kaip ir per filmus: žmonės sėdi kavinėj, geria kavas iš mažų puodukų ir skaito knygas! Tiek daug žmonių skaitė ! Kaip romantiška…žavu. Ir apskritai labai gražūs žmonės (ypač merginos), labai daug gėjų :-) Nu žodžiu man labai priminė Berliną iš tos alternatyviosios pusės, bet su daug daugiau elegancijos ir bohemos.

Mes tik antrą dieną Prancūzijoj, bet jau nemažai prisirinkusios nemokamų daiktų buvom :D

Tada pasivaikščiojome po Marseille, klaidžiojome gatvelėmis, užsukome į turgų, į meno galeriją.

Jau saulė išlindo, o mes kadangi nuo 7 ryto klaidžiojom po miestą: jau labai pavargusios buvome. Bet nusprendėm nepasiduoti: nuėjome į Lidlą, nusipirkome užkandžių, vyno ir nuėjome prie jūros. Pakeliui praėjome pro laivų uostą su 1000 laivelių. Prie jūros buvo taaaip gera! Atsigavome! Šokom, gėrėm, griuvom, žvengėm, klausemės muzikos. Netoli vaikinai žaidė kamuoliu, vienas iš jų priėjo ir paprašė mūsų kontaktų.

Po jūros nuėjome atsisėsti į kavinę priešais, atsisėdome prieš saulę, apsirengėme suknelėm, pasidažėm lūpas (tuolete) ir užsisakėm vyno ir alaus. (Vaivai vyno, man alaus - kaip visada). Vaidinom inteligentiškom prancūzaitėm (kaip ir pridera Prancūzijoj!). Ir VĖL mes su barmenu labai užsikalbėjome, tokie visi žmonės faini ir atsiputę Pietų Prancūzijoj !!!!! (bet vietiniai sakė, jog čia tik tokie žmonės, Paryžiuj visai kitaip).

Be to, gavau patį didžiausią alaus bokalą iš kurio esu gėrusi!

Vaikinas iš pirmos kavinės mums nebeatrašė (kas vėliau paaiškėjo jis tiesiog užmigo grįžęs po savo darbo), bet užtat mums parašė tie vaikinai iš paplūdimio ir pasiūlė susitikti! Aišku sutikom!

Išgėrusios ir girtos ėjom atgal į centrą, jau temo, klausemės techno ir linksmai šokom!!!! Toks geras gyvenimas ! Grįžusios atgal į Julien street, Vaiva susitiko su kažkokiu vaikinu, kuris turėjo būti mūsų hosteris, bet kažkas nesigavo.
Sedėjome kavinėje, vėl gėrėme alų ir vyną (aš žvengiu iš to, ant kiek mes alkoholikes ten buvom). Kažkaip netikėtai tas vaikinas (iš paplūdimio) parašė, jog laukia mūsų su mašina ir važiuosime pas jį. Mes su Vaiva per sekundę nusprendėm, jog viską paliekam ir važiuojam. Net nesusimokėjusios išbėgom iš kavinės (jaučiuosi dėl to blogai).

Mašinoj sedėjo tik jis. anglų kalbos - 0. Nė sakinio. Įsivaizduokit situaciją. Jis iš Brazilijos. Kalba tik prancūziškai. Visą kelią kalbames per google translator - kiekvieną sakinį !!!! Tiek to. Galvoju - iššūkis! Kaip gerai galime patūsinti su žmogumi, kurio nesupratam nė žodžio ( ir jis mūsų). Jo bute buvo dar vienas vaikinas (gyvena kartu), kuris anglų kalbos irgi nemoka. Bet žinot ką!!!! Buvo smagu: mes mokėm juos anglų kalbos (sekės gerai), jie mokė mus prancūziškai (dabar jau nieko nebeprisimenu). Tada užgesinom šviesas, pasileidom muzikos, rūkėm kalijaną, jie atnešė pilną maišą alaus (vėl!!!!). Žodžiu, prisigėrėm. Non stopu - visą dieną. Ir daug daug daug šokom.

Tada man tas vaikinas rodo google translator “gal galim pasišnekėt atskirai?”. Nuėjome į kitą kambarį. “Gal galiu tave pabučiuoti” - rodo jis man telefono ekraną. Aš nusižvengiau. Parašiau jam “sorry, esi fainas vaikinas, labai dėkoju už alų ir vakarėlį, bet aš lesbietė”. Jis buvo labai supratingas ir pagarbus, “atsiprašau, nežinojau, nenorėjau, jog blogai jaustumeis”. Ir išėjom toliau šokti. Man jų pasidarė gaila (nors neturėtų!!!!!!), nes turbūt jie nusivilę buvo  Nes Vaiva irgi lesbietė. Abiems nepasisekė. Apie 23val jie pasiūlė mumis pavežti namo visas 40 min!!!!

Grįžom namo pas moterį, sakė, jog labai užsiuodė, jog girtos grįžom :D

Žodžiu…. diena Marseille buvo tokia spontaniška ir netikėta, bet tokia linksma wow !!!!

Man šis miestas labai didelio įspūdžio nepadarė, nes didmiestis atrodė kaip visi kiti europos didmiesčiai - labai daug veiklos, barų, meno, vakare gatvės sausakimšos, daug veiksmo.

Kitą dieną išvažiavome į Toulon!

Jausmas toks lyg iš Vilniaus atvažiuotum į Klaipėdą (ar Palangą / Nidą): labiau kurortinis vibe, mažesnis jaukesnis miestelis, žymiai daugiau gamtos (Marseille apskritai jos nelabai yra). Šiandien buvo kur kas šilčiau, jaučiaus lyg atvažiavus į kurortą. Daug palmių, atrodo žmonės labiau atsipalaidavę (Marseille žmonės labiau įsitempę, nelaimingesni ir visur skubantys). Eidama gatvėmis šaukiu “va čia atostogos!! Va čia atostogos!”

Nustebau tuo, jog Pietų Prancūzija atrodo visiškaip kaip viduržemio jūros šalys: kaip Ispanija ar Italija. Vietomis neatskirčiau tikrai: siauros akmenėliais grįstos gatvelės, pasteliniai šviesūs nameliai, palmės. Na, viskas jau buvo matyta. Pasivaikščiojom gatvelėmis, nuėjome prie jūros, pavalgėme, nuėjome visur kur tik galėjome: į centrą, labai karšta pasidarė (jautėsi lyg 25 laipsniai), todėl pagulėjome ant laiptų ir pasideginome, nuėjome į kelias meno galerijas, tačiau supratome, jog užteks to miesto ! Reikia gamtos! O netoli kalnas. Prisižadėjome sau, jog per šią kelionę jokių hike! (nes buvom su gerais batais). Bet kažkaip nesusilaikėm. Norėjom užkilti su kabina į kalną, bet buvo uždaryta  Eidamos klausemės muzikos, gėrėm saulę ! keletą kartų pasiklydom. Užlipom iki tam tikro pointo, daugiau nebegalėjom, man batai atplyšo ! Pavalgėm, pasikalbėjom, ir išėjom kai moteris mus paprašė čia nesedėti :D

Kol lipom atgal ir sutemo! Jau turėjom eiti pas antrą hostę - labai jaunatviška moteris, ir kaip keista vėl mokytoja!!!! (matematikos jei gerai pamenu), gyvena viena, labai įdomiam meniniam alternatyvaus stiliaus bute: visokie random dalykai parsinešti namo, gražios skardinės, įdomios statulėlės, iškabos. Labai gražiai įrengti namai su balkonu. O vaizdas pro jį nerealus! Va čia tai gyvenimas….pagalvojau.

Šiaip labai rekomenduoju likti nakvoti pas random žmones, nes labai įdomu pažinti vietinius, geras būdas susirasti draugų, kažką nuveikti kartu, kažkur išeiti. Skirtingų žmonių skirtingai įdomūs gyvenimai ir namai. Kai paklausėm ko ji tikisi iš žmonių, kurie atvyksta, moteris mums pasakojo, jog su visais skirtingai: su kai kuriais yra turėjusi pikniką, arba pasivaikščiojimus, su kai kuriais nueina į galerijas ar išgerti, į klubus. Kai kurie nori būti vieni.

Mes buvom laaaabai pavargusios, kadangi visą dieną nuo pat ryto mes buvom ant kojų daug miego neturėjusios. Tai pamiegojom apie valandą. Kas man nelabai patiko, jog aš jaučiau, jog ta moteris buvo pasirengusi kažką veikti, gal į klubą eiti ar išgerti (nes buvo penktadienis), ir aš jaučiau spaudimą, jog privalau ją “linksminti”, “nepasirodyti nuobodi”. nes tikriausiai iš mūsu tokių jaunų tikėjosi linksmybių. Norom nenorom nuėjome į barą, išgėrėm po vieną alaus, ir aišku ta moteris siūlė dar po vieną, arba eiti į klubą. bet aš buvau tokia pavargus, ir nebenorėjau nei gerti, nei leisti pinigų, todėl išėjom namo. Vargšė moteris, pati nusipirko vyno ir gėrė kol mes miegojom :D

ŠEŠTADIENIS

Iš ryto pavalgėm ir išvažiavom į Cannes ! Dėl to labiausiai buvau excited ! VA ČIA LIETUVOS NIDA ! Prabanga užsiuodžia ore ! Žmonės labiau pasiturintys, aukštesnio lygio kavinės, restoranai, žmonės pasipuošę, mažai jaunimo, daugiau pagyvenusių žmonių. Cannai man patiko: uolos, ant uolų nameliai, jūra, gražus mielas miestas, bet gal kiek per brangiai.

BET VAŽIUOJANT IŠ TOULONO Į CANNES GAVOME LAIŠKĄ IŠ RYANAIRO, JOG MŪSŲ SKRYDIS ATŠAUKTAS !!! (RYT, SEKMADIENĮ) IR ARTIMIAUSIAS SKRYDIS TIK TREČIADIENĮ!

VA ČIA PRASIDĖJO NENUMATYTOS IŠLAIDOS

“Nenene. Aš negaliu pasilikti. Turiu labai svarbią repeticiją su performanco grupe. Ir tada final pasirodymą trečiadienį!!! Jokiais būdais!” O Vaivai pirmadienį į darbą.

Autobuse su Vaiva greitai peržiūrėjome visus įmanomus sprendimus, peržiūrėjome visus skrydžius, gal iš kitų miestų, gal į kitą Anglijos mietą, peržiūrėjome visus Blabla car, dar reikėko logiškai mąstyti kas labiau apsimoka o kas ne, peržiūrėjom traukinius, autobusus. Na tikrai nemažai research reikėjo pasidaryti, jog išleistumėm mažiausiai pinigų ANT VISŲ naujų bilietų. Galų gale nusprendėm, jog logiškiausiai būtų skristi iš Nice į Heathrow London Airport. Ir tada pirktis naujus bilietus į savo miestus. Tai negana to, jog jau už transportą buvome sumokėjusios apie 100£, dar vidinis transportas prancūzijoj buvo apie 30£, ir dar 20£ už pramiegotą autobusą: (o kur dar maistas alkoholis), nauji bilietai mums kainavo:

Nice - London lėktuvas 58£ vienam žmogui ◡̈ (nes bilietus pirkom jau rytojui)

London - Portsmouth 21.24£ (tiesiai namo)

Na ir dar Cannes - Nice bilietai

tai maždaug 100£ nenumatytų išlaidų ◡̈

Ir Ryanair ir autiku bilietai non refundable…

Žodžiu, kaip yra taip yra. Nežinau iš kur turėjau pinigų viskam susimokėti….

Na, bent važiuodami į Cannes pravažiavom pro kalnus. Ir šiaip, aš tas išlaidas per sekundę pamiršau, nes Cannes jau laimingos sau, pasišokinėdamos, dainavom įvairias Lietuviškas dainas ◡̈!!!!!

Cannes turėjome miegoti pas vyrą, bet kadangi mūsų skrydis buvo iš ansktaus ryto, mums reikėjo iš Cannes į Nice važiuoti iš vakaro. Cannes pasivaikščiojom po gatveles, po mažas gatvių parduotuveles, pabuvome prie jūros, užkandome (labai gražus saulėlydis buvo) ir labai gera nuotaika  Užsukome paskutinios vakarienės į kavinę, tada pasileidome techno, ir su judesiu ir tempu ėjome pro visas vingiuotas Cannes gatveles ! Buvo amazing! Tiek žmonių, kavinukių, barų, toks grožis, mane visada stebina siaurų gatvelių grožis. Pagaliau pamačiau tikrą Prancūzijos romantiką!!!

Oro uoste praleidome naktį ir grįžome namo ◡̈ Labai brangi kelionė.