Life in the UK. 2 years.

Atsimenu pirmi metai nelabai patiko. 

Bet kartą draugė Liepa pasakė “žinok, pirmi metai visada šūdiniausi, antrais metais jau pradėsi pamilti, trečiais metais nebesinorės palikti”.

Ir kaip nekeista viskas išsipildė.

Atėjo tokie laikai, kai jau gavusi atostogų, nebesinori grįžti namo;D!

Jei kažkas manęs paklaustų papasakoti plačiau apie tuos 2 metus Anglijoj, net nežinočiau nuo ko pradėti, prie ko pulti: čia, viskas kitaip nei Lietuvoje. Tai va, niekam nepaklausus, paimsiu ir parašysiu savo paskutines mintis

Turbūt pirmutinė mintis būtų: studentiškas gyvenimas, nes aš tokį mačiau tik per filmus! Čia tikrai dauguma studentų priklauso bent vienai kažkuriai sporto komandai, kaip rodo per filmus. 

Patyriau tokį studentišką gyvenimą, kokio tikrai nesitikėjau. Čia pasijunti, jog tikrai esi universiteto dalimi. Kiekvieną dieną ištįsus metus įvairiausi renginiai, žmonės iš įvairiausių Žemės kampelių, visi labai atviri naujoms pažintims. Nežinau kaip Lietuvoje būna, bet čia, bent pusantro šimto burelių ir klubų, galimybių begalės. Nemanau, jog per ištįsus metus buvo bent diena kai gulėjau lovoje. 

Gyvenimą Portsmouth’e į nieką nekeisčiau, pats miestas lyg didelis campus’as: abejoju ar mano gatvėje gyveno NEstudentų. Apskritai, kartais pasimiršta, jog šitam mieste ir vietiniai gyvena. Kas antras miesto pastatas - universiteto fakultetas.

Lietuvoje galvojau, gal netyčia turiu sezoninę depresiją, bet Anglijoj supratau, jog tikrai ne. Ypatingai gerai jaučiausi ir linksmai gyvenau gyvenimą ir rudenį ir žiemą.

Čia, Anglijoj, atrodo saulė šviesiau šviečia, ir žolė žalesnė. Nėra daugiabučių sukuriančių pilką spalvą atmosferai. Ir žmonės laimingesni, mažiau vargo.

Jau pamiršau ką reiškia susidurti su piktomis pardavėjom, nepatenkintomis padavėjom ir burbančiomis laiptinės bobutėm.

Žmonių kultūra Lietuvoje ir Anglijoje, labai skiriasi. Čia žmonės malonūs, mandagūs. Aišku, geresnė gyvenimo kokybė, todėl ir šypsos. Net dirbant restorane nebuvo jokios įtampos ar neigiamų emocijų, per ilgų darbo valandų.

Kaip minimum studentai nori uždirbti 10£ į valandą, nes nuoma irgi - perpus, bet aukštesnė. Nuoma tikrai labai aukšta, atrodo nesamonė už vieną mažą kambariuką name mokėti apie 400 - 500, bet atitinkamai ir algos aukštos. Ir kadangi krūvis labai mažas ir turi labai daug laisvo laiko, tai besimokindama spėtum ir darbą pilnu etatu dirbti.

Esu girdėjus popularią nuomonę “Anglijos oras - šūdas, visada lija”. Dabar bandau suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, kiek kartų aš prisimenu lietų. Nejuokaujant, Anglija turi bonusą iš manęs: žiemos visai nebuvo. Mokslo metai praėjo maždaug taip: prasidėjo rudeniu ir baigėsi pavasariu. 

Visada sakiau, jog mokytis UK, tas pats kaip gyventi su cheat - codu: daugiau atostogų, trumpesni mokslo metai, penkiagubai mažiau krūvio + dar patyri tokį studentišką gyvenimą, kokį rodo tik per filmus. Ir vistiek, po 3 metų, gauni tą patį baigimo popierių. Ir dar vertingesnį. Aišku priklauso nuo studijų ir universiteto, bet iš įvairių international studentų girdėjau, jog palyginti su kitomis šalimis - Anglijoje labai lengva mokytis.

Dažniausiai mokinimosi sistema yra RESEARCH BASED. Tai reiškia, jog atsiskaitymui turi parašyti mokslinių darbą ne iš to ką išmokai, ne tai ką prisimeni, o tai ką pagooglini. Ir tikrai, toks jausmas, jog jie vertina tavo žinias, pagal tai kaip greitai moki pagooglinti reikiamą informaciją. Mano profesorius pasakė, jog šiais laikais visa informacija yra internete, ir jog niekada neišmoksi visko ko reikia, tai geram darbuotojui reikia mokėti surasti patikimą ir naujausią informaciją. Ir kai paklausiau kodėl tiek mažai mokomės (vos 5-8 valandos per visą savaitę, jokių namų darbų, ar tarpinių atsiskaitymų, išskyrus pagrindinius egzaminus), profesorius atsakė, jog taip siekiama, jog studentai turėtų daug laiko savo hobiams, darbui, savanorystėms, būreliams, sportui, jog savo laisvu laiku užsiimtu saviugdančia veikla, mokslai nėra svarbiausia.

Tai dėlto mano visi metai taip, jog mano visą laisvą laiką sudarė gal 15-20% mokslai. Maždaug per vieną pusmetį turi 3 modulius, per kitą - dar 3. Kiekvienas modulis turėjo po 2 pagrindinius atsiskaitymus - ir viskas, tuo visi mokslai ir susideda. Dažnu atveju net pamiršdavau, jog esu studentė, arba jog visdar mokslai tęsiasi. Tikiu, jog ne vien mano kurse taip, nes studentai, kurie studijuodavo kriminologiją, ar menines industrijas, media, marketingą, verslą ar kažką panašaus - visi pritarė, jog mokslų atžvilgiu, Anglijoje net nėra ką veikti.

Bet aš dėlto gan džiaugiuosi, aišku kartais pyktis kildavo, jog pabaigsim universitetą ir būsim durni kaip kelmai, nieko neišmokę, bet bent turėjau daug laisvo laiko keliauti, groti, kurti, piešti, eiti į renginius, prisigalvoti visokiausių veikslų, susifikusuoti į save, dirbti, skaityti knygas ir svajoti.

Čia irgi Anglija gauna didelį pliusą iš manęs! Galų gale, likau patenkinta studentišku gyvenimu, bet ne studijų kokybėm. Nes sumokėjau labai didelius pinigus, ir net neapsimoka aiškintis kam tie pinigai panaudojami?

Pati geriausia dalis, jog susiradau draugų iš bent puse pasaulio valstybių, iš visų kampelių, kokių tik nori. Pažinau labai daug kultūrų!!! Tai atverė man akis, koks didesnis nei didelis yra šis magiškas spalvotas pasaulis! Dabar jau atviri vartai. 

Vis dar stebiuosi, kaip man taip susidelioja dalykai gyvenime, kurie mane skatina vis augti ir augti, tobulėti, knistis savo šaknyse ir pražysti. 

Labai laiminga esu dėl žmonių, kurie mane supo: kūrybingi, protingi, motyvuojantys, įkvepiantys mane. Kasdieną šokom, grojom, rašėm poeziją, tapėm įvairius paveikslus, dainavom, keliavom prie jūros, iš jos, į miškus ir iš jų. 

Lietuvoje gamta labiau pasiekiama ranka - tas gerai. Čia jos paieškoti toliau į užmiestį reikia. Prisakiau tiek gero apie Angliją, bet va Lietuvos gamtos niekas neatstos!

Prieš išvažiuojant iš Lietuvos man draugė pasakė “ Nesijaudink, grįši. Anglijos reikia bijoti kaip kryžiaus”. Na.. Gal nepasiliksiu čia, bijoti Anglijos nėra ko, bet tikrai dar ne laikas namo! Sekanti stotelė tikriausiai bus Portugalija!

Kas man nelabai patiko tai - MAISTAS. Tikrai Anglija ne ta vieta, jei norisi paskanauti. Daug international students skundėsi, jog Anglijoje maistas beskonis, kartais atėjus į parduotuvę net nerandu ką pirkti, trūksta dešrų, mėsos, mišrainių salotų skyrio, trūksta natūralių maisto produktų kaip varškės ar normalios grietinės ar juodos duonos. Bet dėlto Anglijoje PILNA kitų kultūrų restoranų ir kavinių : tailandietiško, kiniško, japoniško, itališko, indiško... Dar man labai trūko kultūros, renginių, meno, trūko cool spot'ų ar cool barų, bet per daug ir nesitikėjau to, nes visgi ne Londonas, ne sostinė...

Bet didžiausias minusas kas man labiausiai nepatiko, tai DIDŽIULĖ GĖRIMO KULTŪRA. Kadangi kiekvieną dieną studentams vyko visokie vakarėliai, klubai, visokie renginiai, susibūrimai, tai pastoviai studentai prisigerdavo be jokių ribų (dažniausiai vietiniai) ir darydavo nesąmones, vemdavo pakampiais, o prisigėrę studentai būdavo labai loud ir annoying, kaip mažvaikiai, elgdavos taip, kaip aš elgdavaus kaip man buvo 15 metų. Man toks jausmas susidarė, jog jiems niekas kitas nerūpi, tik prisigerti kiekvienai naujai dienai išaušus, vėliau blaivytis, o tada vėl gerti ir taip be pabaigos. Su tokia dauguma studentu net neturėdavau apie ką kalbėti, atrodė niekuo nesidomi, neturiu jokių hobių ar interesų, tai man ta visa perdėta gėrimo kultūra atrodė kaip tuštybių mugė. Bet po kiek laiko susirandi savo žmones, kurie ambicingi, motyvuoti ir besidomantys viskuo, tarp kurių norisi būti ir leisti savo laiką. Svarbu išlaikyti savo vertybes ir nepasiduoti įtakai, bandyti susikurti savo žmonių ratą, nes labai lengva įsimaišyti.

Jeigu kažkas važiuotų į Angliją gyventi arba mokytis, tikrai siūlyčiau važiuoti į BRIGHTON'Ą.

Gyvenimą Anglijoje tikrai vertinčiau bent 9/10, pagrinde dėl visų atsiminimų, kuriuos pati susikūriau ir dėl žmonių. Labai gera ir linksma gyventi kiekviena diena. Pačiam universitetui labai rūpi kiekvieno studento mental health, mano draugė Danielė nelabai eidavo į universitetą, tai kažkas iš universiteto kelis kartus siūlė jai susitikti, jog įstikintų, jog nereikia jai pagalbos, jog viskas gerai, apskritai jei tau blogai su mental health, gali pateikti prašymą ir visus egzaminus pavėlinti. Man tas labai patiko, jog niekas nespaudžia studentų, dėstytojai labai atleidžiai ir rūpestingai į viską žiūri.

Turbūt tie 2 metai buvo patys lengviausi mano gyvenime, kai man nereikėjo rūpintis nei dėl mokslų, nei dėl darbo. nei dėl tėvų, buvau visiškai laisva, galėjau daryti ką noriu, kada noriu, su kuo noriu, nulis streso. Vieno dalyko ko gailiuos, jog kadangi tokie laisvi metai, atrodo mokais, bet kaip ir nelabai mokais, galėjau investuoti savo laiką į kokį projektą, ar kajerą, ar kažką pradėti naujo mokintis, kurti, nes atrodo daugiau gyvenime tokių vėjavaikiškų, nutrukgalviškų ir laisvų metų nebepasitaikys.

Pirmais metais gal kažkiek gailėjaus, jog ne Lietuvoje, bet dabar galvoju AČIŪ DIEVUI, JOG NE LIETUVOJE :D Nes jau galiu įsivaizduoti kiek daug reiktų mokytis XD aš jau atpratau, atrodo truputį daugiau lapų informacijos išmokti, jau būtų per daug ir reiktų prisiversti kažką daryti. Ir dirbčiau darbą, kuris mane vargintų...

Trumpai tariant, Anglija yra tobula vieta studentams, dėl visokių renginių, vakarėlių, klubų ir naujų draugų, ryšių su žmonėmis, tobula vieta tiesiog ramiai, niekam nemaišant, gyventi savo gyvenimą, bet nėra tobulos šalies, masiška gėrimo kultūra ir beskonis maistas mane truputį liūdino, bet pripranti, surandi savo alternatyvų ir chillini

AČIŪ VISIEMS UŽ TOKIUS STEBUKLINGUS METUS, NEKANTRAUJU GRĮŠTI TRETIEMS METAMS <3